Kaip greitai laimėti esamos rinkos dalį - M

Kaip esamos galimybės dalį, Aušra Bytautienė. Darbuotojų bendravimas nuotoliniu būdu: ko galime pasimokyti?

Bendrosios nuostatos m.

Dominuojančios padėties sąvoką apibrėžia Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio kaip esamos galimybės dalį dalis. Konkurencijos taryba aiškina šią sąvoką vadovaudamasi žemiau pateikiamais kriterijais ir principais. Jie parengti remiantis sukaupta Konkurencijos įstatymo įgyvendinimo patirtimi bei Europos Bendrijos ir kitų šalių konkurencijos teisės praktika.

Sąvokos šiame dokumente vartojamos taip, kaip jas apibrėžia Konkurencijos įstatymas bei Konkurencijos tarybos teisės aktai. Šiame dokumente Konkurencijos taryba aiškina dominuojančios padėties nustatymo kriterijus ir tvarką ūkio subjekto, kuris veikia atitinkamoje rinkoje kaip pardavėjas, atžvilgiu. Pirkėjo dominuojančią padėtį Konkurencijos taryba nustatys pagal tuos pačius principus, kaip ir dominuojančio pardavėjo, tačiau vietoj pardavėjo bus atitinkamai nagrinėjamas pirkėjas, vietoj pirkėjų - pardavėjai, vietoj pardavimų - pirkimai, o kaip esamos galimybės dalį kainų padidinimų - kainų sumažinimai.

Dominuojanti padėtis suprantama kaip situacija atitinkamoje rinkoje, kai vienas ar daugiau ūkio subjektų: tiesiogiai nesusiduria su konkurencija; arba gali daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribodami konkurenciją. Toliau šio dokumento I ir II skyriuose bus nagrinėjamas vieno ūkio subjekto dominavimo atvejis, o keleto ūkio subjektų dominavimas analizuojamas III skyriuje. Ūkio subjektas tiesiogiai nesusiduria su konkurencija, kai jis yra vienintelis pardavėjas atitinkamoje rinkoje.

užsidirbti pinigų pasirinkimo sandoriams platinti

Tokia situacija rinkoje gali susidaryti, kai, pavyzdžiui, įstatymu ar kitais teisės aktais įkuriama monopolija ar ūkio subjektui suteikiamos išimtinės teisės veikti rinkoje. Kitais atvejais dominuojanti padėtis kaip esamos galimybės dalį parodžius, kad ūkio subjektas pajėgia daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje.

Aušra Bytautienė. Darbuotojų bendravimas nuotoliniu būdu: ko galime pasimokyti?

Vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ar kitoms kaip esamos galimybės dalį sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.

Konkurencijos taryba, nustatydama dominuojančią padėtį, remsis II skyriuje apibrėžtais kriterijais. Jų reikšmingumas priklausomai nuo ūkio šakos, prekių savybių ir ypatybių gali būti skirtingas, todėl Konkurencijos taryba, nustatydama ūkio subjekto dominuojančią padėtį, šiuos kriterijus bei jų reikšmingumą vertins kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Tai nereiškia, kad kiekvienu atskiru atveju būtinas detalus įvertinimas pagal visus kriterijus.

Dažnai gali pakakti analizės pagal keletą kriterijų, kad galima būtų pagrįstai nustatyti, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį.

kaip esamos galimybės dalį

Konkurencijos taryba, nustatydama dominuojančią padėtį, paprastai prašys pardavėjų, veikiančių atitinkamoje rinkoje, pateikti faktinę informaciją, kuri, Konkurencijos tarybos nuomone, reikalinga išvadai dėl dominuojančios padėties padaryti.

Be to, Konkurencijos taryba gali teirautis jų nuomonės apie ūkio subjekto galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje, įskaitant galimybes įeiti į rinką potencialiems konkurentams. Konkurencijos taryba naudos visą kaip esamos galimybės dalį informaciją, kuri gali būti svarbi konkrečiu atveju, nesivadovaudama skirtingų informacijos šaltinių griežtos hierarchijos principu.

Kadangi ūkio subjekto galimybės daryti vienpusę lemiamą įtaką labai priklauso nuo jo dalies atitinkamoje rinkoje dydžio, todėl pirmiausiai Konkurencijos taryba nustatys rinkos dalį-1 žr.

Paprastai ūkio subjektas negali daryti vienpusės lemiamos įtakos ir nebus dominuojantis rinkoje, jei jo dalis šioje rinkoje yra santykinai maža.

Video galerija (4)

Tačiau ūkio subjekto užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo kriterijus. Konkurencijos taryba sieks kaip esamos galimybės dalį ir kitus veiksnius, kurie galėtų trukdyti ūkio subjektui veikti pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų net ir tuo atveju, jei jo dalis atitinkamoje rinkoje yra didelė, arba įgalintų ūkio subjektą, turintį palyginti nedidelę rinkos dalį, vis dėlto daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje.

Prie tokių veiksnių priskiriami jau esamų konkurentų rinkos dalys, rinkos dalių pasiskirstymas bei stabilumas, konkurentų rinkos dalių didinimo galimybės žr. II kaip esamos galimybės dalį I skirsnįtaip pat įėjimo į rinką kliūtys, ribojančios potencialią konkurenciją žr. II skyriaus II skirsnį. Be to, įvertinant, ar ūkio subjektas gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje, Konkurencijos taryba nagrinės kitus veiksnius žr.

II skyriaus IV skirsnį. Ūkio subjekto elgesys rinkoje arba jo gera finansinė būklė gali būti, šalia kitų kriterijų, patvirtinančiu įrodymu, kad jis užima dominuojančią padėtį.

interneto technologijų uždarbio brokerio galimybės

Antra vertus, stiprus pirkėjas, superkantis didžiąją dalį rinkoje parduodamų prekių, gali atsverti pardavėjo galimybes didinti kainas, daryti vienpusę įtaką kitoms veiklos rinkoje sąlygoms, t.

II skyrius. Dominuojančios padėties nustatymo kriterijai I skirsnis. Rinkos dalys Rinkos dalies dydis yra vienas svarbiausių kriterijų nustatant ūkio subjekto dominuojančią padėtį žr. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį. Įvertindama rinkos dalį, Konkurencijos taryba pirmiausia apibrėžia atitinkamą rinką ir nustato joje veikiančius ūkio subjektus žr.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis apibrėžia 40 proc. Didelė tikimybė, kad ūkio subjektas yra dominuojantis, jeigu kaip esamos galimybės dalį stabiliai išlaiko ne mažesnę kaip 40 procentų rinkos dalį. Ir atvirkščiai, mažai tikėtina, kad turėdamas mažesnę nei 40 proc. Tačiau neatmetamos ir kitos galimybės, jeigu yra pakankamai svarūs įrodymai pagal kitus kriterijus, nurodytus šių paaiškinimų punktuose.

Rinkos dalių pasiskirstymas tarp konkurentų yra svarbus rodiklis, rodantis esamos konkurencijos intensyvumą. Net ir turėdamas didesnę kaip 40 proc. Svarbi ne tik esamos rinkos struktūros analizė, bet ir tai, kaip rinkos dalių pasiskirstymas keitėsi per tam tikrą laikotarpį - rinkos dalies stabilumas. Rinkose, kurioms būdingos stambios, ilgalaikės, nereguliarios sutartys, Konkurencijos taryba gali nagrinėti ilgesnio, pavyzdžiui, metų laikotarpio rinkos dalių kitimą.

Kitose rinkose galėtų pakakti santykinai trumpesnio laikotarpio duomenų analizės. Paprastai dinamiškesnės rinkos, t. Konkurencijos taryba įvertins tikėtinus rinkos struktūros pokyčius. Svarbu įvertinti ne vien tik praeito laikotarpio duomenis apie rinkos dalis, bet ir galimybes ateityje - tiek atitinkamoje rinkoje jau esantiems ūkio subjektams didinti savo rinkos dalį ir konkurencinę įtaką, tiek ir potencialiems konkurentams-2 įeiti į rinką ir perimti rinkos dalį iš jau esamų rinkos dalyvių.

Esamų konkurentų galimybės didinti savo rinkos dalį labai priklauso nuo to, ar rinkos dalyviai turi didelių nepanaudojamų gamybinių pajėgumų, ar pajėgumai gali būti greitai padidinti, taip pat ar pajėgumai, panaudojami tiekimams į vieną rinką, gali būti greitai transformuoti tiekimams į kitą rinką. Be to, šios galimybės priklauso ir nuo to, ar veikiantis rinkoje ūkio subjektas turi kokių nors konkurencinių pranašumų prieš esamus konkurentus.

Pavyzdžiui, ūkio subjekto technologiniai pranašumai, pasinaudojant intelektinės nuosavybės teisėmis; gerai žinomas prekės ženklas ar firmos kaip esamos galimybės dalį href="http://ar-v.lt/video-investuojant-pamm-907903.php">video investuojant į pamm ir pirkėjų pripratimas prie jo; geros priėjimo prie žaliavų šaltinių sąlygos, sudarant ilgalaikes tiekimo sutartis; stipri ir gerai organizuota platinimo sistema; didelis vertikaliosios integracijos laipsnis nuosavo platinimo tinklo ar transporto parko turėjimas ir kt.

Be to, ūkio subjektas išskiriančiu elgesiu taip pat gali neleisti kitiems esamiems konkurentams didinti savo turimas rinkos dalis. Pavyzdžiui, vertikalieji susitarimai su distributoriais gali riboti kitų konkurentų galimybes plėstis rinkoje, didinant savo produkcijos kaip esamos galimybės dalį apie išskiriantį elgesį žr. Potencialių konkurentų įėjimo į rinką galimybės priklauso nuo įėjimo į rinką kliūčių.

Kai yra įrodymų, kad įėjimo į rinką kliūtys yra mažos, tai pakeltos kainos galėtų paskatinti naujų dalyvių įėjimą į rinką, t. II skirsnis. Įėjimo į rinką kliūtis Ūkio subjektas, nors ir turėdamas didelę atitinkamos rinkos kaip esamos galimybės dalį, šioje rinkoje gali nedominuoti, jeigu nėra kliūčių arba jos yra mažos kitiems ūkio subjektams įeiti į atitinkamą rinką ir veiksmingai kaip esamos galimybės dalį su veikiančiu rinkoje ūkio subjektu.

Ir atvirkščiai, jeigu kliūtys didelės, esamas rinkos dalyvis gali būti apsaugotas nuo kitų ūkio subjektų konkurencijos ir gali pajėgti daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje net ir tuo atveju, kai jo rinkos dalis nėra santykinai didelė pavyzdžiui, neviršija 40 proc.

Konkurencijos taryba sieks nustatyti, ar yra įėjimo į kaip esamos galimybės dalį kliūčių žr. Įėjimo į rinką kliūtys gali būti: absoliutūs ūkio subjekto pranašumai; išskiriantis ūkio subjekto elgesys. Absoliutūs pranašumai. Ūkio subjektas yra absoliučiai pranašesnis kitų ūkio subjektų atžvilgiu, jei jis turi teisę arba galimybę naudotis tam kaip užsidirbti pinigų grupėje ištekliais ar turtu, o jo potencialūs konkurentai šios teisės ar galimybės neturi, negali jų įsigyti iš viso arba gali įsigyti tik už daug aukštesnę kainą, negu juos įsigyja esamas rinkos dalyvis.

Jessica Green: Are we filtering the wrong microbes?

Šiai veiksnių grupei priskiriami tokie veiksniai, kaip, pavyzdžiui: Valstybinis reguliavimas. Įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai kliudo įeiti į rinką, kai dėl to tiesiogiai ar netiesiogiai apribojamas konkurentų skaičius atitinkamoje rinkoje.

Pavyzdžiui, licencijos tam tikrai veiklai yra išduodamos tik ribotam skaičiui norinčiųjų, kitiems neleidžiant jų įsigyti. Netgi techninių normų ir standartų pvz. Esminiai gamybos ištekliai.

Mokamas turinys žiniasklaidoje: kodėl noriai klojame pinigus už filmus, o už naujienas – ne?

Ūkio subjektas turi absoliutų pranašumą prieš kitus, jei jo žinioje arba nuosavybėje yra esminis gamybos išteklius turtas ar įrengimaikuris yra būtinas konkrečios prekės gamybai ar paslaugai teikti pavyzdžiui, uostas ar jo dalis - laivininkystės paslaugoms, fiksuoto telefono ryšio linijos - telekomunikacijų paslaugoms ir pan. Be to, potencialiems konkurentams patiems sukurti įrengti tokį gamybos išteklių yra neįmanoma, labai brangu arba netikslinga.

Intelektinės nuosavybės teisės. Patentai, prekių ženklai, know-how, autorinės teisės ir kt.

warning.outdated.title

Visų pirma, potencialūs konkurentai kaip esamos galimybės dalį teisės gaminti ir parduoti prekės, panaudodami kitiems priklausančią intelektinę nuosavybę. Kaip esamos galimybės dalį to, jeigu, pavyzdžiui, ūkio subjektas naudojasi intelektinės nuosavybės teisėmis, kurios gina pažangiausią ir efektyviausią technologinį procesą, leidžiantį gaminti mažesniais kaštais, negu tai gali jo potencialūs konkurentai, tai toks ūkio subjektas įgauna absoliutų pranašumą prieš kitus.

Strateginiai pranašumai. Kita įėjimo į rinką kliūčių grupė yra susijusi su ūkio subjekto strateginiais pranašumais, kurie gali atsirasti dėl to, kad jis atitinkamoje rinkoje pradėjo veikti pirmiau už kitus. Būdamas rinkoje anksčiau už kitus ūkio subjektas pelningiausias darbas internete sugebėti daryti įtaką rinkos raidai, pavyzdžiui, sumažindamas arba visai atimdamas kitiems ūkio subjektams kaip esamos galimybės dalį įeiti į rinką.

Šiai įėjimo į rinką kliūčių grupei Konkurencijos taryba priskiria tokius veiksnius, kaip, pavyzdžiui: Neatgaunami kaštai. Neatgaunami kaštai yra ta įėjimo į rinką kaštų dalis, kurios ūkio subjektas nebegali atgauti, išeidamas iš rinkos ir parduodamas šiai veiklos rūšiai būtinus gamybos išteklius, juos išnuomodamas arba panaudodamas kaip esamos galimybės dalį.

Tokiais kaštais gali būti ir investicijos į prekės ženklą, vardą, reputaciją ir pan. Neatgaunamų kaštų dydį lemia, viena vertus, ūkio šakos technologija ir itin siaura fizinio kapitalo specializacija pvz. Pastarosios išlaidos esamam rinkos dalyviui reikalingos tam, kad padidintų paklausą savo produkcijai. Tuo būdu, didindamas neatgaunamus kaštus, esamas rinkos dalyvis padidina įėjimo į rinką riziką ir užsitikrina geresnes konkuravimo su kitais ūkio subjektais galimybes.

kaip esamos galimybės dalį

Neatgaunamų kaštų egzistavimas pats savaime nebūtinai reiškia, kad įėjimo kliūtys yra didelės. Finansavimo galimybės. Esamas rinkos dalyvis gali turėti geresnes finansavimo galimybes negu potencialus rinkos dalyvis.

Gera rinkoje veikiančio ūkio subjekto reputacija sumažina investavimo į jį riziką, leidžia gauti geresnes finansavimo sąlygas. Jis taip pat gali turėti daugiau informacijos apie rinką ir todėl sugebėti pateikti geresnį verslo planą. Be to, kuo potencialus rinkos dalyvis mažesnis, tuo jam teks santykinai didesnė kaštų, susijusių su įėjimo į rinką finansavimu, našta. Didesni finansavimo tiek skolinantis, tiek ir išleidžiant vertybinius popierius kaštai gali potencialaus konkurento įėjimą į rinką padaryti sunkesnį, net kai lėšų pritraukimo kaštai nėra neatgaunami kaštai.

Tačiau finansavimo galimybės gali nebūti įėjimo kliūtimi, jeigu potencialūs dalyviai yra santykinai dideli ar gamina platų prekių asortimentą ir turi galimybes paskirstyti riziką kitoms verslo sritims, taip pat jeigu įmanoma reikalingą įrangą išsinuomoti. Masto ekonomija. Masto ekonomija reiškia, jog didinant produkcijos apimtį vidutiniai gamybos kaštai mažėja. Jeigu atitinkamai ūkinės veiklos kaip esamos galimybės dalį yra būdinga masto ekonomija, tai naujas rinkos dalyvis iš karto siektų didelės rinkos dalies.

Tačiau tai tuo pat metu reiškia ir didesnę įėjimo riziką, nes reikalauja didesnių išteklių, ypač jei neatgaunami kaštai yra dideli. Be to, labiau tikėtina, kad esamų rinkos dalyvių reakcija į bandymus įeiti į rinką bus agresyvi. Šie veiksniai gali įėjimą į rinką padaryti sunkesnį. Informacijos stoka. Veikiantis rinkoje ūkio subjektas paprastai turi daugiau informacijos apie esamus gamybos kaštus negu potencialus dalyvis, ir kaip esamos galimybės dalį, esant neatgaunamiems kaštams, gali įėjimą padaryti sunkesnį.

Pati savaime informacijos stoka gali būti kliūtis tais atvejais, kai gamybos technologija yra sudėtinga, ir informacijos surinkimas tada gali būti susijęs su dideliais neatgaunamais kaštais kaip esamos galimybės dalį tiriamiesiems darbams arba praktinėms žinioms įgyti. Laiko sąnaudos. Veiksniu, sunkinančiu įėjimą į rinką, gali būti laikas, reikalingas atitinkamai informacijai rinkti, kapitalui pritraukti, gamybinėms patalpoms statyti ar įrangai montuoti, taip pat reikalingai reputacijai įgyti, prekės ženklui ar firmos vardui populiarinti, gerai organizuotai platinimo sistemai sukurti ir kt.

Net jei rinka yra patraukli naujiems dalyviams, esamas rinkos dalyvis gali išlaikyti savo pozicijas pakankamai ilgą laiką. Tai ypač pasakytina apie ūkinės veiklos rūšis, kurioms būdinga masto ekonomija - čia įėjimas ilgai užtrunka dėl didelių išlaidų, susijusių su dideliu gamybos išteklių kiekiu.

Išskiriantis elgesys. Prie tokio elgesio pavyzdžių Konkurencijos taryba priskiria tokius veiksnius, kaip, pavyzdžiui: Vertikalieji apribojimai.

Esamos INVEGOS priemonės

Vertikalieji susitarimai, pavyzdžiui, tarp atitinkamoje rinkoje veikiančio gamintojo ir distributorių ar mažmenininkų tam tikroje geografinėje teritorijoje gali kliudyti įeiti į rinką naujam gamintojui, net jei gamybos atžvilgiu jokių kliūčių nėra.

Jeigu esamas gamintojas sudarytų daug išimtinio pirkimo susitarimų su distributoriais ar mažmenininkais, naujas gamintojas neturėtų galimybės parduoti savo produkciją, esant ženklioms kliūtims pačiam gamintojui pradėti platinti savo produkciją. Be to, naujam gamintojui įeiti į rinką galėtų kliudyti ir, pavyzdžiui, žaliavų tiekėjų išimtinio pardavimo susitarimai su rinkoje veikiančiu ūkio subjektu.

auto prekyba kuntsevo toyota

Panašus apribojantis poveikis gali būti ir vertikaliosios integracijos atvejais, kai, pavyzdžiui, vienas tiekėjas kontroliuoja didesnę dalį gamybos ir distribucijos stadijų. Jeigu anksčiau būta atvejų, kai esamas rinkos dalyvis bandė išstumti konkurentą iš rinkos, žemiau vidutinių kintamų kaštų sumažindamas savo produkcijos kainas, kad konkurentas patirtų nuostolius, tai toks esamas rinkos dalyvis jau žinomas kaip agresyvus.

Šiuo atveju esamo rinkos dalyvio reputacija gali būti kliūtis naujiems gamintojams įeiti į rinką. Atsisakymas tiekti prekes. Atsisakymas tiekti prekes taip pat gali sudaryti kliūtį įeiti į rinką.

Kaip greitai laimėti esamos rinkos dalį

Pavyzdžiui, jeigu gamintojas, kurio produkcija yra žaliavos ar ištekliai, naudojami kitos prekės gamybai, atsisako tiekti šią produkciją naujiems tos prekės gamintojams, o alternatyvių žaliavos ar išteklių šaltinių nėra arba patiems pradėti gamintis tą žaliavą ar išteklius neįmanoma, tai nauji gamintojai neturi galimybės įeiti į tų prekių rinką, net jei kitų įėjimo kliūčių į šią rinką nėra.

III skirsnis. Įėjimo į rinką kliūčių įvertinimas Kliūčių įeiti į atitinkamą rinką kiekvienu konkrečiu atveju gali būti ne kaip esamos galimybės dalį, o keletas. Konkurencijos taryba sieks ne tik nustatyti vienų ar kitų kliūčių bei jų pagrindu įgyjamų esamo rinkos dalyvio pranašumų prieš potencialius rinkos dalyvius egzistavimą, bet ir sieks įvertinti tų kliūčių dydį bei objektyvias įėjimo į rinką galimybes. Įėjimo kliūtys būtų mažos ir ūkio subjektas negalėtų daryti vienpusės lemiamos įtakos rinkoje, jeigu įėjimas į rinką, kaip atsakas į ūkio subjekto naudojimąsi padėtimi rinkoje, kaip esamos galimybės dalį veiksmingas.

Įėjimas gali būti veiksmingas, jeigu nauji dalyviai sugebės greitai ir reikšmingai daryti įtaką prekės kainai atitinkamoje rinkoje. Ūkio subjektai, kurie veikia kaimyninėse rinkose,-4 galėtų įeiti pakankamai greitai, pritaikę naujai rinkai jau turimą įrangą.

Į tokią galimybę bus atsižvelgiama kaip į pasiūlos pakeičiamumą, apibrėžiant atitinkamą rinką žr.